Meniu
Šv. Martyno – Ožio diena
Kas tai per šventė? Kažkas iš vaikų spėjo, kad tai – „žibintų šventė“, mokytojai teigė – kad tai „derliaus nuėmimo pabaiga“ (Ožio diena). Ir visi vieningai sutarė, kad šventę reikia pasitikti džiaugsmingai, kupinomis meilės ir gerumo artimui širdimis (kaip Šv. Martynas), nešdami šviesos žiburius ir skleisdami aplink save šviesą.
Vaikai sužinojo, kad lapkričio 11-oji dar viena diena senajame lietuviškame kalendoriuje, kuomet spėjami orai
Šilta Šv. Martyno diena žada šaltą žiemos pradžią. Seniau kaimo žmonės iš Šv. Martyno dienos orų spręsdavo, koks būsiąs ne tik ateinančios žiemos oras, bet ir Kalėdos: „Jei Martynas su ledu, tai Kalėdos su bradu, jei Martynas su bradu, tai Kalėdos su ledu“, „Martynas ant ledo, Kalėdos ant vandenio“ ir panašiai 
O kodėl ši diena turi ne tik Šv. Martyno bet ir ožio dienos pavadinimą? Vaikai išsiaiškino, kad kiekviena anuometinio žmogaus kalendoriuje pažymėta šventė reiškė tam tikrų darbų pradžią ir pabaigą. Ko ne pusmetį laisvai besidžiaugę gamtos gėrybėmis ir saulės šiluma gyvuliai genami į tvartus. Bet jeigu oras vis tik išlikdavo pakankamai šiltas, gyvulius į tvartelius suginti neskubėta.
O tuomet piemenys belaukdami pirmojo sniego ir ganiavos pabaigos imdavosi įvairiausių gudrybių, kaip speigą prisišaukti. Tikėta, kad apvedus baltą ožį aplink baltą beržą žiema greičiau pasirodys
Šv. Martyno diena užbaigta su žibintais, taip simboliškai perteikiant šventojo skleidžiamą žinią aplinkiniams – priminimą, kad mus supanti rudens, sunkumų ar kitokia tamsa yra įveikiama šviesa – mūsų širdžių, gražios sielos šviesa 
Steigėjas
