Visuomenės sveikatos specialistė apie vaikų fizinį aktyvumą

Vaikų sveikata priklauso nuo daugelio veiksnių, tačiau viena svarbiausių ikimokyklinio amžiaus vaikų sveikatos sudedamųjų dalių yra vaikų fizinis aktyvumas Rekomendacijomis kaip ir kiek laiko būti aktyviems dalinasi visuomenės sveikatos specialistė Roberta

Kiekvienas vaikas yra unikalus ir savitas, todėl ir sveikatos ugdymas turi būti labai individualus, priklausantis nuo vaiko sveikatos, užsigrūdinimo laipsnio, fizinio parengtumo, nervų sistemos stabilumo, šeimoje sudarytų įgūdžių ir įpročių.

Fizinis aktyvumas padeda tenkinti biologinį vaiko poreikį judėti, skatina motorikos vystymąsi, stimuliuoja organizmo augimą, gerina protinį ir fizinį darbingumą, stiprina sveikatą. Fiziškai aktyvus gyvenimo būdas, sportavimas laisvalaikiu yra žinomi kaip fizinį pajėgumą, savijautą gerinantys ir sveikatą stiprinantys veiksniai.

Fizinio aktyvumo stoka buvo pripažinta vienu pagrindinių mirtingumo rizikos veiksnių pasaulyje ir vienu iš veiksnių, didinančių antsvorio ir nutukimo atvejų skaičių.

Kodėl svarbu, kad vaikai būtų fiziškai aktyvūs?

Ankstyvoji vaikystė (iki 5 metų amžiaus) yra sparčios fizinės ir kognityvinės raidos laikotarpis ir metas, kada formuojasi vaiko įpročiai, o šeimos gyvenimo būdas yra paslankus keistis ir prisitaikyti. Gyvenimo būdo įpročiai, suformuoti pirmaisiais gyvenimo metais, neabejotinai gali daryti įtaką fizinio aktyvumo lygiui ir režimui visą tolesnį gyvenimą. Įvairūs aktyvūs žaidimai ir sudarytos sąlygos organizuotai ar neorganizuotai fizinei veiklai galėtų prisidėti prie motorinių gebėjimų vystymosi ir fizinės aplinkos supratimo.

Pasaulio sveikatos organizacija yra parengusi fizinio aktyvumo rekomendacijas kiekvienai amžiaus grupei. Kad galėtume įvertinti, ar rekomenduojama dienos fizinio aktyvumo norma pasiekta, ypač kai kalbame apie mažus vaikus, turime atsižvelgti į visos paros aktyvumo režimą, kadangi para susideda iš miego, nejudrios gyvensenos ir mažo, vidutinio ir galimai didelio intensyvumo fizinio aktyvumo periodų.

Nejudri gyvensena – tai keliavimas motorizuota transporto priemone, o ne dviračiu ar pėsčiomis, televizoriaus žiūrėjimas ar neaktyvių žaidimų žaidimas. Deja, tokia nejudri gyvensena sparčiai plinta šiuolaikiniam pasaulyje ir yra siejama su neigiamu poveikiu sveikatai.

Miegas taip pat daro įtaką sveikatai: trumpa miego trukmė siejama su vaikų ir paauglių antsvoriu ir nutukimu, taip pat paauglių psichinės sveikatos problemomis. Pastebimos sąsajos tarp ilgalaikio miego trūkumo ankstyvajame amžiuje (iki 7 metų) ir riebalinio audinio pertekliaus vėliau vaikystėje ir paauglystėje.

PSO fizinio aktyvumo rekomendacijos:

Kūdikiai iki 1 metų amžiaus.

Gulėjimas bent 30 minučių kniūbsčia (ant pilvo) atsibudus gerina kūdikių motorinę raidą ir mažina deformacinės plagiocefalijos tikimybę (kaukolės skliauto deformacija). Rekomenduojama įvairiais būdais būti fiziškai aktyviais kelis kartus per dieną, ypač įsitraukti į interaktyvius žaidimus ant grindų (kuo daugiau, tuo geriau). Dar mažai galintys judėti kūdikiai iš viso per parą turėtų bent 30 minučių (atsibudę) gulėti kniūbsčia (ant pilvo). Leisti laiką prie ekranų iš viso nerekomenduojama. Nejudriuoju metu tėvai skatintini vaikams skaityti arba sekti pasakas.

1-2 m. amžiaus vaikai

Rekomenduojama per parą skirti bent 180 minučių (kuo daugiau, tuo geriau) įvairiausiai, nesvarbu, kokio intensyvumo, fizinei veiklai, įskaitant vidutinio ir didelio intensyvumo fizinę veiklą. Vienerių metų vaikams nejudrus buvimas prie bet kokių ekranų (pavyzdžiui, žiūrint televizorių ar vaizdo įrašus, žaidžiant kompiuterinius žaidimus ir pan.) nerekomenduojamas. Dvejų metų vaikams nejudrus laikas prie ekranų neturėtų viršyti valandos per parą (kuo mažiau, tuo geriau). Nejudriuoju metu tėvai ar globėjai skatinami vaikams skaityti arba sekti pasakas.

3-6 m. vaikai.

Rekomenduojama per parą skirti bent 180 minučių įvairiausiai fizinei veiklai (nesvarbu kokio intensyvumo), iš kurių bent 60 minučių būtų vidutinio ir didelio intensyvumo fizinė veikla (kuo daugiau, tuo geriau). Nejudrus laikas praleidžiamas prie ekranų neturėtų viršyti valandos (kuo mažiau, tuo geriau). Nejudriuoju metu tėvai ar globėjai skatinami vaikams skaityti arba sekti pasakas.

Puikus vaikų fizinio aktyvumo skatinimo būdas yra judrieji žaidimai. Sudominti vaikus judriaisiais žaidimais – suaugusiajam reikia būti sumaniam ir išradingam. Sukviesti žaisti padeda linksmos skaičiuotės, eilėraštis, mįslės, žvali nuotaika, siurprizai ir kt. Žaidimo taisykles ir eigą reikia paaiškinti trumpai ir suprantamai, įdomiai ir jausmingai, pasitelkiant visas raiškos priemones.

Žaidžiant judriuosius žaidimus patenkinamas smalsumas, atliekami patys didžiausi atradimai, išgyvenami pačios plačiausios skalės jausmai: džiaugsmas, pasididžiavimas, ramybė, pyktis, nusivylimas, draugiškumas ir pan. Žaisdami galime klysti, rizikuoti ir pasimokyti iš savo klaidų. Formuojasi komandinio darbo įgūdžiai, ugdoma valia, lavinama vaizduotė. Fizinio aktyvumo ugdymas per judriuosius žaidimus tai puikus savianalizės būdas: vaikai pradeda pastebėti savo stipriąsias ir silpnąsias puses

Parengta pagal Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos ir Pasaulio sveikatos organizacijos medžiagą.

Nuotraukos šaltinis: www.pexels.com